Ukrainos tenisininkė Marta Kostjuk (WTA 10) interviu Ukrainos televizijos kanalui „1+1“ papasakojo apie savo mamos teniso akademijos taisykles. Akademijoje draudžiama kalbėti rusiškai, o už šios taisyklės pažeidimą vaikai baudžiami.
Kostjuk prisipažino, kad anksčiau jai buvo sunku laikytis draudimo. Daugelis jos treniruočių partnerių ir pažįstamų bendravo tik rusų kalba. Ji jautėsi esanti išimtis jaunimo rinktinėje ir dalyvaudama turnyruose, nes visi kiti Ukrainos kilmės žaidėjai kalbėjo rusiškai. Ji apibūdino šį jausmą kaip „juodos avies“ buvimą.
Kalbinis spaudimas ir asmeninė patirtis
Mokykloje Kostjuk taip pat buvo viena iš nedaugelio, kurios gimtoji kalba buvo ukrainiečių. Tai jai kėlė didelį spaudimą pereiti prie rusų kalbos. Lvovas buvo jos mėgstamiausia kelionių kryptis, nes ten visi kalbėjo ukrainietiškai ir niekam tai nekėlė nuostabos.
Kijeve, kur ji gimė ir gyveno, situacija buvo kitokia. Kiekvieną kartą grįžusi iš Lvovo, ji pažadėdavo mamai, kad su visais kalbės tik ukrainietiškai. Tačiau tai buvo labai sunku, nes tuo metu rusų kalba buvo girdima visur, ir spaudimas šiai kalbai buvo didelis.
Mamos vaidmuo formuojant požiūrį į kalbą
Kostjuk panieka rusų kalbai prasidėjo nuo jos mamos, kuri griežtai vertina kalbos vartojimą. Mama baudžia savo auklėtinius, jei jie pasirenka netinkamą kalbą. Nors Marta Kostjuk nežino tikslių bausmės priemonių ar to, ką jie turi daryti, jos mama turi aiškią taisyklę: namuose galima kalbėti rusiškai, tačiau treniruotėse leidžiama kalbėti tik ukrainietiškai.
Mama paaiškina vaikams ir tėvams šio dalyko svarbą ir veda švietėjišką darbą, kad jie suprastų, kodėl tai svarbu. Pati Marta Kostjuk su visais kalba ukrainietiškai ir net neprisimena, kada paskutinį kartą kalbėjo rusiškai. Ji pripažino, kad galbūt kada nors su kuo nors vis dėlto kalbėjo.